Vėlyvas pavasaris. Vėjuotas šeštadienio rytas. Vilnius. Netoli Akropolio.
Skubėjau, kaip visada. Rytinis chaosas, mintys lėkė viena per kitą… Ir tada – staiga suprantu, kad mano automobilis užblokuotas! 🤯 Greitai surenku numerį, pasiruošusi išsakyti viską, ką galvoju. Ilgi signalai… pagaliau atsiliepia mieguistiškas vyriškas balsas. Pradedu aiškinti situaciją, bet kažkas ne taip…
Tik vėliau supratau: suklydau vienu skaičiumi! Ir paskambinau ne tam, kuris užstatė mano automobilį, o… pasirodo savo būsimam vyrui, kuris tuo metų buvo Klaipėdoje, netoli Akropolio…
Tą dieną viskas atrodė tik juokinga klaida. Pokalbis nutrūko, atrodė, kad istorija baigta. Bet po kelių valandų gavau žinutę: „Kaip viskas baigėsi?“
Galėjau neatsakyti. Bet draugės įtikino: „O jei tai Likimas?“ Atrašiau, pati netikėdama, kad iš to kas nors išeis. Čia gi ne romantinis filmas ar pasakos siužetas.
Bendravimas buvo vangus, tačiau po kelių mėnesių netikėtai sulaukiau žinutės:
— Labas, esu Klaipėdoje, gal norėtum susitikti?
Atsitiktinumas? Ne! Likimas. Nes jau tą pačią dieną turėjau bilietą į Klaipėdą, dar iki jo žinutės!
Atvykau. Autobusų stotyje ieškau jo tarp nepažįstamų veidų… net nežinojau kaip atrodo ir staiga – mūsų akys susitinka. Šypsosi, ramus, sportiškas. 🥰
Pirmosios valandos praskriejo nepastebimai. O kai reikėjo atsisveikinti, abu supratome, kad to visai nesinori.
Šiandien, po 5 metų, galiu pasakyti tik viena – skaičiai bendradarbiauja su Visata. Reikia tik mokėti ją pasikliauti.
💜 O ar jums kada nors skaičiai buvo nulemę svarbų gyvenimo įvykį? Pasidalinkite komentaruose, kaip jums mano meilės istorija? 🌟